- nometas
- 1 nómetas sm. (1) Ms, Slnt, nomẽtas (2) Klp; R229 žr. nuometas 1: Kykas su nometù bei ploštė moterų rėdai K.Donel. Žmonos ir našlės baltais nometais mandagiai savo galvas rutulo S.Dauk. Motriškosios negalės dėvėti baltų nometų ir skepetų M.Valanč. Nometėlis šilkinis SD14. Reikia nómetą susiūt, ir bus maišas Dsm. Oi, nometėli, mano plonasis, vėjo pučiamas nebduzgėsi d. Tada ana, sugavusi skraistę (nometą), apsidengė BB1Moz24,65. ^ Marti šių metų tur šimtą nometų (kopūstas) Sim.
Dictionary of the Lithuanian Language.